Altmano komentaras apie vietinę inferenciją sukėlė pyktį dėl DRAM trūkumo

Podcaste „Cheeky Pint" Sam Altman pasakė, kad neefektyvu laikyti ribotą pasaulio DRAM atsargą asmeniniuose kompiuteriuose, naudojamuose 5 % laiko, ir kad debesyje pasiekiamas didesnis išnaudojimas. Iškarpa plito socialiniuose tinkluose kaip teiginys, esą žmonėms nereikėtų turėti savo kompiuterių; pranešime teigiama, kad tai ištraukta iš konteksto — pokalbis buvo apie kompiuterinės galios pigimą ir nuolat augančią paklausą. Reakcijos aštrumą paaiškina atminties kainų šuolis ir pranešimai, kad OpenAI susitarimais užsitikrino didelę dalį pasaulio atminties tiekimo.
Pilna santrauka
Virusinis klipas ir jo kilmė0:00
Vaizdo įrašo autorius aptaria 15 sekundžių iškarpą, dėl kurios internete vėl kilo pyktis prieš OpenAI vadovą Samą Altmaną. Klipe Altmanas sako, kad globaliu požiūriu gana siaubinga, jog visi laiko dalį riboto pasaulio DRAM kiekio savo asmeniniuose kompiuteriuose, kur jis naudojamas vos 5 % laiko, o ribotos pasiūlos sąlygomis norisi maksimalaus panaudojimo debesyje. Autorius iš karto pabrėžia, kad žodžiai ištraukti iš konteksto, nors po jais slypi ir pagrįstos kritikos.
Klipas kilęs iš podcasto „Cheeky Pint", kurį veda vienas iš Stripe įkūrėjų Johnas Collisonas. Tai ilgas, atsipalaidavęs pokalbis prie Guinness bokalo, o epizodo tema — kaip padaryti skaičiavimo galią pigesnę. Iškarpą X platformoje paskelbė paskyra „Morgan" su prierašu, kad vietinė inferencija (AI modelio paleidimas savo kompiuteryje, o ne duomenų centre) esanti siaubingas ribotų išteklių paskirstymas.
Reakcijos socialiniuose tinkluose1:03
Paskyra „socialist sysadmin" rašė, kad žmogus, sukėlęs DRAM trūkumą, dabar bara žmones už atmintį jų nešiojamuose kompiuteriuose — vien šis įrašas surinko beveik pusę milijono peržiūrų. Pubity apibendrino, kad Altmanas laiko RAM turėjimą švaistymu. Brianas Angelletti paskelbė memą „RAM man, ne tau", Wesley Crossas — Altmano nuotrauką Koenigsegg superautomobilyje su pastaba, kad siaubinga vairuoti tokį automobilį vienam tik 5 % laiko, Connoras juokavo apie superautomobilių aukojimą bendram naudojimui, o Orinas — kad Chipotle vadovas vadintų maisto gaminimą namuose neefektyviu.
Žiniasklaida pasekė: Futurism rašė, kad Altmanas nekenčia minties, jog žmonės paleidžia AI modelius namuose, Windows Central pavadino jį sociopatu, o Tom's Hardware paskelbė antraštę, esą jūsų kompiuterio RAM Altmanui atrodo siaubinga.
Kodėl pyktis toks aštrus3:07
DRAM yra trumpalaikė atmintis kompiuteriuose, telefonuose ir konsolėse, o pastaruosius porą metų jos pasaulyje smarkiai trūksta — reiškinys net pramintas „RAMpokalipse". Pagrindinė priežastis — AI duomenų centrai, kuriems reikia milžiniškų atminties kiekių; gamintojai parduoda ją AI bendrovėms, nes ten didžiausi pinigai. Kainos pakilo ne tik kompiuteriams, bet ir telefonams, nešiojamiesiems, konsolėms bei automobiliams. Daugeliui tai pirmas kartas, kai AI jiems kainavo pinigų anksčiau, nei ką nors uždirbo.
OpenAI yra šio proceso centre: pranešama, kad bendrovė sutartimis užsitikrino didelę pasaulio atminties pasiūlos dalį — kai kurie analitikai mini apie 40 %, nors skaičiai skiriasi. Todėl iš šalies atrodo, kad trūkumą padėjusi sukelti įmonė dabar aiškina, jog žmonių atmintis švaistoma.
Tikrasis pokalbio kontekstas4:41
Prieš ginčijamą frazę Altmanas kalbėjo apie kompiuterių trūkumą: esą bus iracionalaus entuziazmo, žlugimo, ribotumo ir pertekliaus momentų, bet tendencija viena — visada reikia daugiau skaičiavimo galios, o paklausa pakankamai pajėgiems ir pigiems modeliams tik auga. Collisonas paklausė, kodėl, kainoms kylant, naujos įmonės nepradeda gaminti daugiau. Atsakydamas Altmanas pasakė, kad tiekimo grandinė yra visiškai neakivaizdi, ir kaip pavyzdį nurodė įsitikinimą, esą open-source modeliai, paleidžiami savo kompiuteriuose, išspręs duomenų centrų poreikį.
Altmano argumentas: jei tikslas — išspausti maksimumą iš riboto atminties kiekio, vietinis AI nepadeda, nes atmintis nešiojamajame didžiąją laiko dalį stovi be darbo, o duomenų centre ji naudojama beveik nuolat — vienas lustas aptarnauja daug žmonių paeiliui. Autorius palygina tai su automobiliais, kurie stovi apie 95 % paros: trūkumo sąlygomis taksi, važinėjantis visą dieną, panaudoja automobilį efektyviau. Tačiau Altmanas nesakė, kad žmonėms nereikėtų turėti kompiuterio ar kad kažkas turėtų atimti jų RAM; jokio plano, politikos ar produkto anonso nebuvo.
Tame pačiame pokalbyje Altmanas paaiškino, kodėl atminties gamintojai nestato daugiau fabrikų: ilgą laiką DRAM verslas reiškė 20 mlrd. dolerių investicijų, kad uždirbtum 19 mlrd., su pakilimais ir nuosmukiais, kai įmonės vos nebankrutuodavo pristačiusios per daug gamyklų. Dabar jie uždirbs maždaug po 100 mlrd. dolerių laisvo pinigų srauto per metus, bet prisimena istoriją ir todėl išlieka konservatyvūs.
Esminė epizodo mintis, autoriaus teigimu, priešinga virusiniam pasakojimui: Altmanas sakė, kad smėlio pavertimo intelektu kaina — energijos, lustų, visos tiekimo grandinės — turėtų mažėti, o jei nemažės, jam bus labai liūdna; tam reikia didesnės pasiūlos. Collisonas tai suformulavo kaip skaičiavimo galios perteklių, kai bet kas, kam reikia kompiuterio, gali jį turėti, ir Altmanas sutiko. Pats epizodas pavadintas „Samo Altmano argumentai, kodėl skaičiavimo galia turi būti pigi".
Kur kritikai vis dėlto teisūs10:24
Autorius sako, kad ištraukimas iš konteksto nereiškia, jog kritika klaidinga — ji tiesiog nukreipta į ne tą sakinį. Pirma, svarbu, kas kalba: kai didelę pasaulio atminties dalį superkanti įmonė aiškina, kad atmintis geriau panaudojama duomenų centruose, tai nėra neutrali pastaba, net jei matematika teisinga.
Antra, efektyvumas nėra vienintelis kriterijus. Žmonės nori leisti AI vietoje dėl privatumo, kontrolės (kad įmonė negalėtų pakeisti ar pašalinti modelio), kainos (kad nemokėtų prenumeratos amžinai) ir laisvės. Jautrumą stiprina kitas šiemet išplitęs klipas, kuriame Altmanas aprašė intelektą kaip komunalinę paslaugą, perkamą pagal skaitiklį — todėl žmonės girdi ne komentarą apie atmintį, o viziją, kurioje jie mažiau turi ir daugiau nuomojasi.
Ankstesni panašūs atvejai11:56
Autorius primena šabloną. 2015-aisiais Altmanas scenoje pasakė, kad AI tikriausiai atves prie pasaulio pabaigos, bet tuo tarpu atsiras puikių įmonių — frazė plinta perkirpta pusiau, nutylint, kad jai daugiau nei dešimtmetis. Šių metų vasarį AI viršūnių susitikime Indijoje jis palygino AI modelio apmokymo energiją su žmogaus „apmokymu" — 20 metų gyvenimo ir visu suvalgytu maistu; klipas surinko apie 20 mln. peržiūrų ir skambėjo kaip vaikų lyginimas su modeliais, nors mintis buvo sausas energijos efektyvumo palyginimas.
Kovą išplito klipas apie intelektą kaip komunalinę paslaugą — apie 25 mln. peržiūrų per maždaug dieną; kontekstas buvo paaiškinimas, kaip AI įmonės uždirba pardavinėdamos tokenus. Šio mėnesio pradžioje Politico interviu Altmanas pasakė, kad pasaulis turėtų susitaikyti su tam tikrais blogais dalykais dėl AI naudos; Snopes patikrino, kad citata tikra, bet platesnis argumentas buvo apie tai, jog nereikia užrakinti AI saujelės galingų įmonių rankose, o katastrofines rizikas, kaip kontrolės praradimą, jis vadino nepriimtina kategorija.
Autorius apibendrina mechanizmą: iš ilgo pokalbio iškerpamos kelios sekundės be klausimo ir įžangos, jos surenka dešimtis milijonų peržiūrų, o vėliau pasirodęs kontekstas sulaukia menkos dalies dėmesio. Socialiniai tinklai apdovanoja tai, kas labiausiai pykdo, todėl plinta būtent mažiausiai konteksto turintys klipai.
Industrijos kurtumas visuomenei14:30
Praėjusių metų pabaigoje „Fortune" paskelbė Sharon Goldman straipsnį apie tai, kad Silicio slėnio kurčias požiūris į pasipriešinimą AI turės reikšmės 2026-aisiais. Jame teigiama, kad AI kūrėjai laiko visuomenės skepticizmą klaidingu, nors nerimas dėl darbo vietų, kainų, duomenų centrų ir to, kas laimi, yra racionalus. Cituojamas investuotojas Sebastian Caliri: technologijų sektorius nesuvokia, kad visa šalis nusiteikusi prieš technologijas, o žmonėms nerūpi konkurencija su Kinija, kai jie negali įpirkti būsto.
AI įmonės daug energijos skiria demonstracijoms, bet mažai — atsakymams į klausimus apie darbą, elektros sąskaitas, brangstančius kompiuterius ir tai, kas praturtės.
Panašiai pramonę už kurtumą kritikavo „Reddit" bendraįkūrėjis Alexis Ohanian, o pats Altmanas Politico interviu, kaip pranešama, pripažino, kad dalis pramonės yra kurti visuomenės rūpesčiams. Būtent todėl klipas apie RAM taip greitai išplito — jis įsirašė į jau egzistuojantį pasakojimą, kad AI kūrėjai gyvena kitame pasaulyje.
Augantis pasipriešinimas AI16:35
Autorius primena savo ankstesnius vaizdo įrašus: sausį jis prognozavo, kad pasipriešinimas AI 2026-aisiais tik stiprės, o balandį kalbėjo apie lūžio tašką. Quinnipiac universiteto apklausa parodė, kad 55 % amerikiečių mano, jog AI kasdieniame gyvenime padarys daugiau žalos nei naudos (11 procentinių punktų daugiau per metus), 70 % tiki, kad AI sumažins darbo galimybes (nuo 56 % prieš metus), 80 % nerimauja dėl AI vystymo, o tik 6 % labai džiaugiasi AI ateitimi. „Pew" duomenimis, keletą metų iš eilės maždaug pusė suaugusių amerikiečių sako jaučią daugiau nerimo nei susižavėjimo.
Minimas virusinis klipas, kuriame naktį nuverčiamas pristatymo robotas aplinkinių pritarimui, ir žodis „clanker" kaip kovos šūkis.
Keturios priežastys, kodėl, autoriaus manymu, bus blogiau: AI skverbiasi į vis daugiau gyvenimo sričių neprašytas; kaštai tampa matomi (atminties ir elektros kainos, duomenų centrai miesteliuose); baimės dėl darbo vietų konkretėja, nes įmonės atvirai kalba apie AI vietoj naujų samdymų; o nauda atrodo abstrakti — ligų išgydymas po dešimtmečio nepadeda šiandien įpirkti vaizdo plokštės.
Nuo juokelių prie grasinimų18:40
Dalis atsakymų į klipą buvo ne juokeliai apie RAM. Paskyra „Degen Aloni" rašė apie Altmano organų paskirstymą ir jo išnarstymą (per 400 000 peržiūrų, dešimtys tūkstančių „patinka"), „Ellie" paskelbė memą apie norą jį užmušti plikomis rankomis (beveik 900 000 peržiūrų), „Fazer" — memą, kad anksčiau už tokius žodžius žmones užmušdavo plaktukais, „Galta" — puslapį su kartojamu raginimu mirti, o „Average Croissant" rašė, kad Altmano neįmanoma pakankamai nekęsti. Autorius pripažįsta, kad tai daugiausia juodas humoras, bet pastoviai kartojamas smurtinis turinys kuria atmosferą.
Balandį vyras, kaip įtariama, metė Molotovo kokteilį į Altmano namus San Franciske, paskui nuvyko į OpenAI būstinę ir grasino sudeginti pastatą; prokurorai teigė, kad jis nešėsi prieš AI nukreiptą dokumentą su raginimu žudyti AI vadovus bei investuotojus ir su pavardėmis bei adresais. Įtariamasis kaltu neprisipažino, niekas nenukentėjo, o Altmanas paprašė kritikų sušvelninti retoriką.
Panašių incidentų buvo ir „Anthropic": vyras pateko į San Francisko biuro vestibiulį paskui darbuotoją ir pasakė, kad vienas vadovas bus nužudytas; kitas, prisistatęs netikra tapatybe, esą skelbė grasinimus pakenkti darbuotojų vaikams; birželį pinigų grąžinimo reikalavęs klientas grasino atsinešti pistoletą; rugpjūtį vartotojas pokalbyje parašė Claude'ui, kad nusipirko AR-15 ir laiko Dario Amodei taikiklyje (vėliau tvirtino juokavęs), bet „Anthropic" pranešė policijai.
Autorius pabrėžia, kad didžioji dauguma AI kritikų ir aktyvistų yra taikūs — pavyzdžiui, grupė „Stop AI" protestavo prie OpenAI biurų, kai kurie nariai buvo suimti už durų blokavimą. 2025-ųjų pabaigoje OpenAI San Francisko biurai buvo uždaryti dėl galimo buvusio prieš AI nukreiptos grupės nario išpuolio baimės; nieko neįvyko.
Apsaugos išlaidos ir uždarumas21:16
Grasinimų augimas matomas išlaidose. „Anthropic" pernai Dario Amodei apsaugai skyrė 2,75 mln. dolerių — daugiau nei keturis kartus daugiau už jo atlyginimą, o prezidentės Danielos Amodei apsauga kainavo per 1,2 mln. „Meta" Marko Zuckerbergo apsaugai išleidžia apie 25 mln. dolerių per metus, „Alphabet" Sundarui Pichai — beveik devynis milijonus, „Nvidia" Jensenui Huangui — beveik keturis. Viena apsaugos įmonė nustatė, kad internetiniai grasinimai AI vadovams ir duomenų centrams nuo vasario iki gegužės išaugo maždaug septyniskart, o tarp didžiųjų Amerikos įmonių dalis mokančių už vadovo apsaugą per ketverius metus daugiau nei padvigubėjo.
Rizika tenka ir eiliniams darbuotojams — inžinieriams, registratorėms, apsaugininkams.
Autorius pastebi šalutinį efektą: blogėjant situacijai vadovai tampa uždaresni — mažiau ilgų interviu, podcastų ir neparuoštų pokalbių, daugiau apsaugos ir PR komandų. Taip prarandamas būtent tas atvirumas, kuris leidžia suprasti, kaip šie žmonės mąsto, o mažiau skaidrumo veda prie mažiau pasitikėjimo ir dar didesnio pykčio.
Autoriaus išvada22:50
Autorius sako, kad Altmaną, OpenAI ir visas AI įmones reikia vertinti kritiškai: atminties kainos, duomenų centrai miesteliuose ir baimės dėl darbo yra realūs, o industrijos kalbėjimo būdas dažnai bejausmis. Tačiau pykti reikia dėl teisingo dalyko — Altmanas nesakė, kad žmonėms nereikėtų kompiuterio; tikrasis argumentas buvo apie ribotos pasiūlos paskirstymą, o tikslas — didesnė pasiūla ir pigesni skaičiavimo pajėgumai. Galima nesutikti ar sakyti, kad formuluotė buvo prasta, bet reaguojant tik į 15 sekundžių iškarpas ginčijamasi su maksimaliam pasipiktinimui sumontuota versija.
Jis ragina AI įmones nuoširdžiai kalbėti apie kaštus, o ne tik naudą, paaiškinti, kada ir kaip eiliniams žmonėms bus geriau, ir, būnant vienu didžiausių atminties pirkėjų, pradėti nuo plano pagaminti jos daugiau, o ne nuo kalbų apie kitų nešiojamųjų neefektyvumą. Jokia priežastis nepateisina grasinimų ar smurto nei prieš vadovus, nei prieš eilinius darbuotojus. Pasipriešinimas AI, autoriaus įsitikinimu, tik stiprės; klausimas, ar jis virs spaudimu keisti įmonių elgesį, ar kažkuo bjauresniu — ir tai priklauso nuo to, ar reaguojama į tai, kas pasakyta, ar į tai, kas iškirpta.
Pabaigoje jis kviečia prieš pykstant susirasti visą pokalbį ir rašyti komentaruose savo nuomonę.
Originalas: Sam Altman Just Made His Most Controversial Statement Yet (TheAIGRID YouTube kanalas)