← Visos naujienos

Anthropic skiria 5 % akcijų viešosios naudos fondui, iš viso – apie 20 % bendrovės

VerslasŠaltinis: TheAIGRID YouTube kanalas·
Anthropic skiria 5 % akcijų viešosios naudos fondui, iš viso – apie 20 % bendrovės

Anthropic paskelbė kuriantis Anthropic Public Benefit Fund ir skirianti jam 5 % bendrovės akcijų (reikia akcininkų pritarimo), o kas 50 % vertės prieaugio valdyba galės pridėti dar po 2 %. Kartu su steigėjų įsipareigojimu atiduoti 80 % savo dalies ir darbuotojų programa viešajai naudai esą atidedama apie 20 % įmonės. Fondas veiks kaip atskira bendrovė, negalės finansuoti lobizmo ar politikos, o viena pagrindinių temų – AI poveikis darbo rinkai.

Pilna santrauka

Ką paskelbė Anthropic0:00

Claude kūrėja Anthropic paskelbė, kad steigia naują Anthropic Public Benefit Fund ir skiria jam 5 % visos bendrovės akcijų – sprendimui dar reikia akcininkų pritarimo. Svarbiausia detalė: kiekvieną kartą, kai bendrovės vertė nuo tam tikro atskaitos taško išauga 50 %, valdyba galės pridėti į fondą dar 2 % įmonės. Kitaip tariant, kuo sėkmingiau augs Anthropic, tuo didesnė jos dalis bus skirta viešajai naudai – tai priešinga įprastai praktikai, kai sėkmė didina viršūnės turimą dalį.

Autorius aiškina principą paprastai: akcija reiškia mažą įmonės dalelę, ir jei įmonė brangsta ar dalijasi pelnu, savininkas gauna naudos. Paprastai akcijas valdo steigėjai, darbuotojai ir investuotojai, tad būtent jie praturtėja. Analogija – kepyklėlė, kuri vieną savo dalį atiduoda miesteliui, o kaskart paaugusi prideda dar po dalelę; jei kepyklėlė taptų didžiausia pasaulyje, miestelis valdytų milžinišką vertybę.

Fondas bus įsteigtas ne kaip tradicinė labdaros organizacija, o kaip atskira bendrovė – pasak Anthropic, taip lankstesnis lėšų skirstymas. Jis galės daryti stambias dotacijas esamoms labdaros organizacijoms arba vykdyti tiesioginius pervedimus konkrečioms žmonių grupėms. Griežtai uždrausta lėšas naudoti lobizmui ar politinėms aukoms bet kurioje pasaulio šalyje. Vienas pagrindinių veiklos pavyzdžių – AI poveikis darbo rinkai: šiai temai Anthropic jau yra skyrusi 200 mln. dolerių, o fondas galėtų imtis dar drąsesnių priemonių, nes AI, bendrovės žodžiais, gali sukurti milžinišką ekonominę vertę, bet ir destabilizuoti daugelio darbuotojų padėtį.

Steigėjų ir darbuotojų įsipareigojimai4:07

Be bendrovės skiriamų 5 %, septyni Anthropic įkūrėjai, tarp jų vadovas Dario Amodei ir prezidentė Daniela Amodei, dar steigimo metu pasižadėjo paaukoti 80 % savo asmeninių akcijų. Pranešama, kad šis įsipareigojimas įrašytas į dokumentus, parengtus IPO – akcijų platinimui biržoje. Jei bendrovė išeitų į biržą maždaug 2 trln. dolerių verte, vien 5 % popieriuje būtų verti apie 100 mlrd. dolerių, o steigėjų dalys siektų dešimtis milijardų kiekvienam; atiduodami 80 %, jie taptų vienais didžiausių aukotojų istorijoje.

Palyginimui, daug garsių milijardierių įsipareigoja atiduoti bent pusę turto per gyvenimą, o šie steigėjai pasižadėjo 80 % dar tada, kai įmonė beveik nieko neverta.

Veikia ir darbuotojų programa, kurioje darbuotojai gali pažadėti dalį savo akcijų labdarai, o bendrovė prideda tiek pat; dalyvauja apie pusė darbuotojų. Sudėjus visa tai – 5 %, steigėjų 80 % ir darbuotojų programą – gaunama maždaug 20 % visos bendrovės, skirtos visuomenės reikmėms. Anthropic pabrėžė, kad akcijas, kurias technologijų įmonės dažnai naudoja nuolat augančiam vadovų atlygiui, nukreipia viešajai naudai.

Ne visi įsitikinę. Investuotojas ir buvęs Baltųjų rūmų AI patarėjas David Sacks X platformoje pažymėjo, kad Anthropic perkėlė 20 % nuosavybės į LLC ir dar pamatysime, ar tai tarnaus viešajai naudai. Kol kas neaišku, kaip fondas bus valdomas, apmokestinamas ir kiek privalės atskleisti – detales Anthropic žada per artimiausius mėnesius.

Elono Musko atsakas6:11

Netrukus po pranešimo Elon Musk atsakė, kad akcijas vertėtų atiduoti tiesiai visuomenei, o ne į kažkieno valdomą fondą. Kitą dieną jis paskelbė, kad kitąmet padovanos po vieną savo SpaceX akciją kiekvienam vaikui Amerikoje, ir pridūrė, kad tai bus pirmas iš daugelio tokių žingsnių. JAV yra maždaug 72 mln. vaikų; prie neseniai buvusios maždaug 146 dolerių akcijos kainos tai reikštų apie 10,5 mlrd. dolerių vertės akcijų, išdalintų vieno žmogaus vienu ypu.

Panaši idėja jau buvo bandyta: liepą SpaceX prezidentė Gwynne Shotwell su vyru pažadėjo paaukoti po vieną SpaceX akciją maždaug 2 mln. vaikų, užregistruotų naujose vaikų taupymo sąskaitose. Musk šią idėją išplėtė visai šaliai. Vis dėlto neaišku, kaip akcijos būtų dalijamos, kas laikoma vaiku ir kaip šeimos jas gautų. Viena siūloma galimybė – vadinamosios Trump accounts, naujos vaikų taupymo sąskaitos, į kurias valstybė neseniai leido pervesti akcijas; šios idėjos autorius investuotojas Brad Gerstner Musko žingsnį viešai pagyrė. Kol kas tai tik pareikštas ketinimas, o ne baigtas planas.

Musko pozicija siejasi su jo anksčiau skelbta „universalių aukštų pajamų" (universal high income) idėja vietoj bazinių pajamų: jei AI ir robotai atliks didžiąją darbo dalį, sukurtas turtas turi grįžti žmonėms, o ne likti siaurai savininkų grupei. Šiemet jis rašė, kad federalinės vyriausybės išmokami čekiai būtų geriausias būdas spręsti AI sukeltą nedarbą.

Kodėl būtent AI įmonės9:18

Autorius kelia klausimą, kodėl įmonė apskritai atiduotų didelę savo dalį, kai dauguma kovoja dėl kiekvieno procento. Atsakymas – galimo uždarbio mastas. Įprastas verslas augdamas turi samdyti daugiau žmonių: advokatų kontora, norėdama dvigubai daugiau klientų, samdo daugiau teisininkų. AI veikia kitaip – jei sistema atlieka teisininko, buhalterio, programuotojo ar klientų aptarnavimo darbuotojo darbą, įmonė gali augti beveik nedidindama darbuotojų skaičiaus, nes programinė įranga dirba visą parą.

Anksčiau milijonams klientų aptarnauti reikėjo tūkstančių žmonių; ateityje dešimties žmonių komanda galbūt padarys tai, kam reikėjo 10 000. Tuomet pinigai, anksčiau pasiskirstę per 10 000 atlyginimų, susitelkia pas savininkus – puiku jiems, bet problema likusiems 9 990. Kai kurie šios srities žmonės mano, kad pirmaujančios AI įmonės gali tapti vertingiausiomis istorijoje, todėl atiduoti 5 ar 20 % joms nelabai skauda: likę 80 % vis tiek būtų daugiau nei bet kuri kita įmonė.

Gilesnis argumentas: pastaruosius porą šimtmečių dauguma žmonių savo turto dalį gaudavo per darbą ir atlyginimą. Jei darbą perims AI, atlyginimai trauksis, o pinigai plauks tiems, kam AI priklauso – turtas pereis nuo dirbančiųjų prie savininkų, ir nieko neturintys atsiliks. Todėl idėja, kad visi turėtų nors mažą nuosavybės dalį, staiga imama vertinti rimtai; būtent tai siūlo Musk su SpaceX akcijomis ir galimai darytų Anthropic fondas.

Anthropic automatizuoja pati save11:53

Anksčiau šiemet paskelbtoje ataskaitoje Anthropic nurodė, kad gegužę daugiau nei 80 % į jos produktus įtraukto kodo priskirtina pačios bendrovės modeliui Claude, o vadovai šį skaičių vadina konservatyviu ir mano, kad realiai Claude parašo 90 % ar daugiau kodo. Tipinis inžinierius per dieną sujungdavo maždaug aštuonis kartus daugiau kodo nei 2024 m. Bendrovė atsargiai pažymėjo, kad kodo eilutės nėra tobulas produktyvumo matas ir kad šis skaičius tikriausiai perdeda pasiekimus, bet pokytis per labai trumpą laiką vis tiek milžiniškas.

Teigiama, kad AI kodo kokybė nuo šiek tiek prastesnės už inžinierių tapo maždaug lygiavertė, o per metus turėtų ją pranokti.

Ataskaita pavadinimu „When AI builds itself" atvirai kalba apie AI naudojimą kuriant kitos kartos AI – tai, ką kartais vadina rekursyviu savęs tobulinimu, kai kiekviena versija padeda sukurti protingesnę. Anthropic teigia, kad tai jau nedideliu mastu vyksta įmonės viduje, ir drauge ragina pasaulį sukurti patikrinamą būdą globaliai stabdyti AI plėtrą, jei viskas judės per greitai. Tai įmonė, sakanti: mūsų AI parašo didžiąją kodo dalį, pradeda padėti kurti savo įpėdinį, o pasauliui reikia avarinio stabdžio. Tokiame kontekste viešosios naudos fondas tampa suprantamesnis.

Jei AI kūrėjai patys ja atlieka didžiąją savo darbo dalį, nesunku įsivaizduoti tą patį bankuose, advokatų kontorose, rinkodaros ir konsultacijų įmonėse. Dario Amodei anksčiau yra perspėjęs, kad AI gali sunaikinti didelę dalį pradinio lygio biuro darbų.

Poveikis darbo rinkai14:29

Autorius pabrėžia, kad niekas tiksliai nežino, kaip viskas klostysis, bet keli dalykai gana aiškūs. Pirma, artimiausiu metu labiausiai rizikuoja ne gamyklų ar fizinio darbo vietos, kaip ilgai manyta, o kompiuteriu atliekamas darbas: rašymas, programavimas, analizė, apibendrinimas, atsakymai į klausimus, formų pildymas, ataskaitų rengimas. Daug pradinio lygio pozicijų, nuo kurių jaunimas pradeda karjerą, yra būtent tokios.

Antra, visuomenė jau nerimauja: rugsėjo pabaigos apklausa parodė, kad apie 64 % suaugusių amerikiečių mano, jog AI vystosi per greitai, ir tik 8 % – kad per lėtai. Trečia, senosios socialinės apsaugos priemonės tam nepritaikytos: nedarbo išmokos skirtos žmogui, kuris po kelių mėnesių ras naują darbą, o ne pasauliui, kuriame ištisos darbų kategorijos nyksta vienu metu visoje ekonomikoje. Todėl įmonės kalba apie fondus ir išmokas, o Musk – apie universalias aukštas pajamas.

Kita vertus, kiekviena didelė technologija sunaikino vienus darbus ir sukūrė kitus: internetas panaikino daug darbų, bet sukūrė milijonus nenumatytų naujų. AI gali padaryti tą patį – padidinti produktyvumą, sukurti naujas pramonės šakas, atpiginti daiktus. Klausimas tik, kaip greitai tai įvyks ir ar nauda bus pasidalyta.

Praktinis patarimas: išmokti naudotis AI įrankiais savo darbe. Labiausiai nukentės tie, kurie AI ignoruos; geriausiai seksis tiems, kurie su AI atliks trijų ar keturių žmonių darbą, nes būtent juos įmonės norės išlaikyti. Verta sutelkti dėmesį į įgūdžius, susijusius su sprendimų priėmimu, atsakomybe, pasitikėjimu ir santykiais, nes juos sunkiausia perduoti mašinai. Jauniems žmonėms patariama nesirinkti karjeros kelio, sudaryto vien iš užduočių, kurias gali atlikti kompiuteris.

AI mokesčio idėja17:37

Jei AI įmonės uždirbs didelę pasaulio pinigų dalį, kyla klausimas, kaip tie pinigai pasieks kitus. Savanoriški pažadai – vienas būdas, bet daugelis mano, kad pasikliauti milijardierių dosnumu nepakanka. Šiemet OpenAI paskelbė politikos dokumentą, siūlantį mokesčius perkelti nuo darbo prie kapitalo – labiau apmokestinti nuosavybę bei pelną ir mažiau darbą – bei sukurti viešąjį turto fondą, kurio grąža būtų dalijama piliečiams, lyg nacionalinė taupymo sąskaita.

Esama ir radikalesnių pasiūlymų: senatorius Bernie Sanders šiemet pateikė įstatymo projektą dėl vienkartinio 50 % mokesčio stambių AI bendrovių akcijoms, perkeliant tas akcijas į viešą fondą. Projektas tokia forma vargu ar bus priimtas, bet rodo, kaip rimtai temą ima vertinti politikai. Pats Dario Amodei rašė, kad universalias bazines pajamas būtų galima finansuoti mokesčiais iš naudą gaunančių įmonių arba didinant kapitalo prieaugio mokesčius.

Problemų yra: sunku apibrėžti, kas yra AI įmonė, nes AI naudos beveik visi; jei viena šalis apmokestins griežtai, įmonės persikels kitur; be to, kyla rizika pristabdyti potencialiai labai naudingą technologiją. Vis dėlto autorius mano, kad kažkokia šios idėjos versija ateina – mokestis, viešieji turto fondai, lūkestis įmonėms perduoti dalį nuosavybės visuomenei arba visų trijų mišinys. Pavyzdžių jau yra: Norvegija turi vieną didžiausių pasaulyje suverenių turto fondų, sukauptų iš naftos pajamų, o Aliaskos gyventojai gauna metines išmokas iš naftos pajamų fondo. Klausimas – ar intelektas taps nauja nafta.

Kaip galėtų keistis kapitalizmas19:40

Kapitalizmas rėmėsi paprastu sandoriu: įmonėms reikia darbuotojų, darbuotojai gauna atlyginimus, pinigai teka per ekonomiką; savininkai turtėja, bet jiems reikia kitų ir kaip darbuotojų, ir kaip pirkėjų. AI šį sandorį gali sulaužyti – jei darbuotojų reikės mažiau, silpnės ryšys tarp darbo ir pajamų, ir jį kažkas turės pakeisti.

Anthropic ir Musko žingsniai gali būti ankstyvos tokio pakaitalo versijos: pasaulis, kuriame kiekvienas vaikas gimsta turėdamas mažą AI ekonomikos bendrovių dalį, kiekvienas pilietis gauna išmokas iš nacionalinio fondo, valdančio didžiųjų AI įmonių akcijas, o iš įmonių tikimasi, kad kuo sėkmingesnės jos taps, tuo daugiau savęs atiduos. Tai būtų ne kapitalizmo pabaiga, o versija su daug plačiau paskirstyta nuosavybe. Jei vaikui akcija dovanojama gimus ir įmonė auga, iki 18-os ji vertėtų gerokai daugiau; o jei kas kelerius metus būtų gaunamos kelių bendrovių akcijos, kiekvienas gyvenimą pradėtų su auganti turto krūvele, nepaisant tėvų padėties.

Tai neišspręstų visų problemų ir visiškai priklausytų nuo įmonių sėkmės, bet būtų kitoks startas nei dabar, kai nieko neturinti šeima reiškia nieko neturintį vaiką.

Autorius įspėja, kas gali nepavykti: pažadų galima nesilaikyti, fondai gali būti blogai valdomi, dosnumas gali tapti vien viešųjų ryšių priemone išlaikant didžiąją galios dalį. Kyla ir klausimas, ar saujelė technologijų bendrovių apskritai turėtų spręsti, kaip dalijamas pasaulio turtas – kai kas sakytų, kad tai vyriausybių ir rinkėjų, o ne vadovų reikalas. Todėl nieko nereikėtų priimti už gryną pinigą, o stebėti, kaip pinigai iš tikrųjų leidžiami.

Vis dėlto, jo nuomone, tai vienas tų momentų, kurie dabar atrodo beprotiški, o vėliau – savaime suprantami: jei AI perims didelę dalį žmonių darbo, būdas dalytis turtu taps būtinybe, ir arčiausiai technologijos esančios įmonės tai, regis, supranta, todėl juda pirmos.

Į ką žiūrėti toliau22:46

Pirma – Anthropic IPO, nes tada paaiškės tikroji bendrovės vertė ir ką iš tiesų reiškia tie 5 %. Antra – fondo valdymo ir lėšų panaudojimo detalės, kurios parodys, ar tai tikra, ar daugiausia antraštė. Trečia – ar kitos AI bendrovės paseks pavyzdžiu: jei panašiai pasielgtų OpenAI, Google ar xAI, tai nustotų būti vienos įmonės eksperimentu ir taptų visos pramonės lūkesčiu. Ketvirta – vyriausybių veiksmai: jei politikai tokius pranešimus naudos kaip argumentą AI mokesčiams ar viešiesiems turto fondams, ekonomikos taisyklės gali pasikeisti greičiau, nei tikėtasi.

Bet kuris iš šių dalykų atskirai būtų svarbus, o visi keturi kartu – vienas didžiausių mūsų gyvenimo ekonominių poslinkių.

Autoriui svarbiausia, kad į šį pokalbį būtų įtraukti ir paprasti žmonės: sprendimai dėl to, kam priklausys AI ateitis, neturėtų būti priimami vien San Francisko valdybų posėdžiuose ar keliose vyriausybės įstaigose, nes jie liečia visų darbus, santaupas ir vaikus. Pabaigoje jis klausia žiūrovų, ar Anthropic fondas yra nuoširdus bandymas dalytis AI nauda, ar daugiausia PR; ar jie verčiau gautų akcijas tiesiogiai, kaip siūlo Musk, ar rinktųsi mokestį ir valstybės valdomą viešąjį fondą; ir ar AI amžiams pakeis kapitalizmą.

Dalintis:

Originalas: Anthropic Just Made a Move That Could Change Capitalism Forever (TheAIGRID YouTube kanalas)

Visos 2026 m. lapkričio 2 d. naujienos · Archyvas